pagynėtuvės

pagynė́tuvės (dz.) sf. pl. (1) 1. darbo pabaigimas: Lyja ir lyja, nekokios bus pagynė́tuvės bulbiakasio Smn. 2. vaišės darbą pabaigus: Ar geras pagynė́tuves iškėlė, kad tiek rugių prikirto? Kč. Turėsi sunkt alaus pagynė́tuvėm: sausai nestupysim Krok. Pagynė́tuvėm pjausim avį Smn.